2026 m. spalio 21 d.

Kodėl vaiko galimybė rinktis mokyklą vis dar priklauso nuo tėvų pajamų?

Šaltinis: svietimotinklas.lt

Diskusijose apie švietimą vis dažniau sutariama, kad skirtingiems vaikams gali tikti skirtingi ugdymo modeliai. Tačiau praktikoje galimybė pasirinkti tinkamiausią mokyklą dažnai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių. Ypač tai jaučia ne pelno siekiančios (NVO) mokyklos, kurios visas lėšas reinvestuoja į ugdymą.

Demokratinės mokyklos bendraįkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas pasakoja, kad mokykla daug dėmesio skiria vaikų psichologiniams poreikiams – pasirinkimo laisvei, ryšiui su kitais ir tinkamam akademiniam krūviui. Bendruomenės stipendijų fondo dėka apie 8 proc. mokinių mokosi nemokamai arba už sumažintą mokestį, tačiau be tėvų įmokų mokykla neišsilaikytų. „Mums nesmagu prašyti tėvų papildomo mokesčio“, – sako jis.

Mokymosi namų „Patirčių slėnis“ vadovė Akvilė Budreckytė pastebi, kad gamtos mokyklas dažniausiai kuria patys tėvai, ieškodami mažesnių klasių, daugiau laiko gamtoje ir mokymosi per patirtį. Šios mokyklos remiasi Geros mokyklos koncepcija, kurioje sėkmė matuojama ne tik akademiniais rezultatais, bet ir vaiko savijauta bei mokymosi džiaugsmu.

Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacijos vadovė Aušra Puskunigienė teigia, kad valstybės lėšos padengia maždaug pusę ugdymo išlaidų, o asistentų, patalpų ar renovacijos kaštai tenka šeimoms ir bendruomenėms. Daugiavaikėms šeimoms mokestis mažinamas, kai kurie vaikai mokosi nemokamai. Ji kaip pavyzdį mini Estiją, kur finansavimas labiau orientuotas į mokinį, o valstybės remiamoms nevalstybinėms mokykloms taikomi mokesčio už mokslą ribojimai. Nyderlanduose, pagal Konstitucijos 23 straipsnį, valstybė vienodomis sąlygomis finansuoja valstybines ir reikalavimus atitinkančias nevalstybines mokyklas.

Švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė įsitikinusi, kad lygiavertis valstybės finansavimas NVO mokykloms sumažintų finansinius barjerus, leistų plėsti stipendijų programas ir padarytų alternatyvius ugdymo modelius prieinamus daugiau šeimų. Straipsnyje primenama ir ES Pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnis, pripažįstantis tėvų teisę užtikrinti vaikų švietimą pagal savo įsitikinimus.

Visą straipsnį skaitykite svietimotinklas.lt.

Darbo pasiūlymas mokytojams

Darbas nuotoliu, laisvas grafikas, iki 3000 Eur/mėn.

Sužinoti daugiau

Daugiau šio numerio naujienų

Vietoj 4 pradinių klasių – šešios? Kokias bėdas tai lopytų ir kada Lietuvoje tai jau buvo

Organizacija „Švietimas #1“ siūlo keisti mokyklos pakopų struktūrą: pradinį ugdymą pailginti iki šešerių metų, pagrindinį baigti devintoje klasėje, o vidurinį ugdymą skirti trejiems metams. Straipsnyje aptariama, kokias problemas tai galėtų išspręsti ir kad panašus modelis Lietuvoje jau buvo diegiamas prieš karą.

Pedagogas apie vaikų perdegimą: vaikai perdegę ne dėl namų darbų, o dėl ekranų

Biologijos mokytojas Paulius Sungaila LRT RADIJO laidoje „Žmonės klausia“ teigia, kad mokinių nuovargį labiau lemia miego trūkumas, socialiniai tinklai ir ekranai, o ne namų darbų kiekis. Jis taip pat kalba apie dirbtinio intelekto atliekamus namų darbus ir išsekusią mokytojų bendruomenę.

Robertas Dargis: švietimo tikslas – ne reformos, o tai, kokį žmogų išugdome

„Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis teigia, kad Lietuvoje švietimo pokyčiai per dažnai matuojami reformų skaičiumi, o ne tuo, ką vaikai išmoksta. Didėjant finansavimui, mokinių pasiekimai iš esmės nejuda, todėl, anot autoriaus, reikia nacionalinio susitarimo dėl aiškaus tikslo.

Kodėl vaiko galimybė rinktis mokyklą vis dar priklauso nuo tėvų pajamų?

Nevalstybinių ne pelno siekiančių mokyklų vadovai pasakoja, kad valstybės finansavimas padengia tik dalį ugdymo išlaidų, todėl likusią dalį tenka mokėti šeimoms. Dėl to alternatyvių ugdymo modelių prieinamumas vis dar priklauso nuo tėvų pajamų.

Patikrinus religines bendruomenes, 43 asmenys neturėjo teisėto darbo su vaikais kodų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikrino 1447 su vaikais dirbančius katalikų religinių bendruomenių darbuotojus ir savanorius. 43 iš jų neturėjo galiojančio teisėto darbo su vaikais kodo, o dar 151 kodą išsiėmė pavėluotai.

Gimnazijoje – mokinio smurto protrūkis: mokytojai prireikė medikų, dirba pareigūnai

Mažeikių Gabijos gimnazijoje nepilnametis mokinys pamokos metu sudavė mokytojai – į mokyklą kviesti medikai ir policija. Su mokiniais iš karto kalbėjosi pagalbos specialistai, o vaiko teisių tarnyba žada susisiekti su šeima ir įvertinti pagalbos poreikį.

NŠA skelbia apie galimą asmens duomenų pažeidimą egzaminų svetainėje

Nacionalinė švietimo agentūra informavo apie galimą asmens duomenų pažeidimą svetainėje, skirtoje registracijai į lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminus. Dėl programinio kodo klaidos kai kurių vartotojų duomenys galėjo būti matomi kitiems prisijungusiems vartotojams.

CERN Tarybos prezidentas prof. C. Fountas: Lietuva padarė didelę technologinę pažangą ir yra laukiama CERN šeimoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kvietimu Lietuvoje lankėsi CERN Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Aptartas Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare ir tai, kaip nuo mokyklos suolo nutiesti kelią iki CERN.

Beveik 25 metus mokyklai vadovaujantis direktorius: pas mus programuoja jau pirmokai

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai nuo 2001 m. vadovaujantis Zenonas Pošiūnas pasakoja, kaip keitėsi jo požiūris į lyderystę ir kodėl mokykloje programuoti mokomasi jau nuo pirmos klasės. Pasak jo, tikrasis pokytis vyksta ne dokumentuose, o klasėje.

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė: mokinys turi tapti savo mokymosi ir pažangos kūrėju

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė pasakoja, kaip mokykloje mokiniai patys kelia tikslus, stebi savo pažangą ir apie ją kalbasi su tėvais. Gimnazija remiasi nuolatinio tobulinimo modeliu ir duomenimis, o rezultatai jau matomi egzaminuose.

Apie mus

„Norėdami suteikti geras darbo sąlygas mokytojams, kad jie galėtų mėgautis mokytojo darbu be biurokratijos, kartu su Rinaldu sukūrėme gerasmokytojas.lt.“

Kristina ir Rinaldas

Daugiau apie mus