Robertas Dargis: švietimo tikslas – ne reformos, o tai, kokį žmogų išugdome

„Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis savo nuomonės tekste kelia klausimą, kodėl švietimo pokyčiai Lietuvoje matuojami pertvarkų kiekiu, o ne tuo, ką mokiniai išmoksta ir kokiais žmonėmis užauga. Keičiamos programos, egzaminai, vertinimas, mokytojų rengimas ir finansavimas, tačiau, autoriaus teigimu, vis dar trūksta susitarimo, kokio rezultato siekiama.

Kaip pavyzdį jis pateikia PISA duomenis: Lietuva Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, bet ne dėl to, kad mūsų mokiniai pagerėjo, o todėl, kad kitų šalių rezultatai smuko labiau. Penkiolikmečių gebėjimai per beveik dvidešimt metų iš esmės nepasikeitė – beveik trys iš dešimties nepasiekia bazinio matematikos ir skaitymo lygio, o aukščiausius lygius pasiekia tik apie 6 proc. (matematika) ir apie 4 proc. (skaitymas) mokinių.

Tuo metu finansavimas sparčiai auga: lėšos vienam mokiniui 2023–2024 m. padidėjo 10,2 proc., o bendras bendrojo ugdymo finansavimas nuo maždaug 740 mln. eurų 2015 m. išaugo iki 1,8 mlrd. eurų 2024 m. Ryškūs ir regioniniai skirtumai – 2025 m. matematikos PUPP Ignalinos rajone išlaikė 92 proc., o Zarasų rajone – 53 proc. mokinių. Autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad 45 proc. pedagogikos bakalauro absolventų neįsidarbina mokyklose, mentorių turi tik 26 proc. pradedančiųjų mokytojų, o lyderystės mokymus baigę tik 30 proc. mokyklų vadovų.

R. Dargis primena Estijos pavyzdį: jos sėkmė grindžiama daugiau nei tris dešimtmečius išlaikyta kryptimi – nuo 1993 m. keitėsi priemonės, bet ne tikslas. Lietuvoje panašų susitarimą bando kurti „Švietimo kelrodis“, prie kurio 10 konkrečių žingsnių prisijungė 43 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijos.

Autoriaus siūlymai: aiškiai apibrėžti, ką kiekvienas mokinys turi gebėti baigęs dvylika klasių; kurti mažesnės apimties, bet gilesnes programas su vienodais vertinimo principais; stebėti kiekvieno mokinio pažangą, kad pagalba būtų suteikta laiku; stiprinti mokytojų ir vadovų kompetencijas, suteikiant jiems daugiau laisvės ir atsakomybės; o pokyčius pirmiausia išbandyti, įvertinti jų poveikį ir tik tada plėsti.

Visą straipsnį skaitykite svietimas.lt.