2026 m. lapkričio 5 d.
Mokinių Lietuvoje mažės, bet mokytojų trūkumas savaime nedings
Šaltinis: svietimas.lt
EBPO apžvalga „Education at a Glance 2026“ prognozuoja, kad 2024–2033 m. 5–14 metų vaikų Lietuvoje sumažės 22 proc. (EBPO šalyse vidutiniškai – 9 proc.). Tačiau 2024 m. 55 metų ar vyresni buvo net 42 proc. pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – EBPO vidurkis siekia 23 proc., o Lietuvos rodiklis yra didžiausias tarp palyginamus duomenis pateikusių šalių.
Nacionalinės švietimo agentūros prognozėmis, 2026–2031 m. prireiks apie 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų, o pedagogikos studijas turėtų baigti tik apie 4,2 tūkst. absolventų. Labiausiai trūks anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Be to, beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusiųjų nedirba pedagoginio darbo, o pusė jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų ketina per penkerius metus palikti profesiją.
Švietimas #1 vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad „vien pritraukti daugiau studentų neužtenka“ – būsimus mokytojus reikia geriau parengti darbui klasėje, padėti jiems pradėjus dirbti ir suteikti aiškias augimo galimybes. „Švietimo kelrodyje“, parengtame kartu su ISM universitetu, siūloma pagrindinės mokyklos mokytojus rengti bent dviem dalykams, daugiau dėmesio skirti praktikai mokykloje nuo pirmųjų studijų metų, o pirmuosius trejus darbo metus užtikrinti apmokamą mentorių pagalbą ir mažesnį pamokų krūvį. Antrosios karjeros mokytojams (Lietuvoje jie sudaro 7 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų) siūlomas nemokamas ir lankstus kelias į profesiją, derinamas su apmokamu darbu mokykloje.
Atlyginimu patenkinti 28,4 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų (EBPO vidurkis – 38,7 proc.), nors nuo 2018 m. šis rodiklis išaugo 17 procentinių punktų. Kitomis darbo sąlygomis patenkinti 77,4 proc. mokytojų, o 71,6 proc. teigia, kad tėvai juos vertina ir gerbia. Pamokoms Lietuvoje tenka apie 59 proc. reglamentuoto darbo laiko – tai viena didžiausių dalių tarp EBPO šalių.
Kelrodyje taip pat siūloma kvalifikacines kategorijas pakeisti profesinio augimo pakopomis, susietomis su kompetencijomis, darbo kokybe ir papildomomis atsakomybėmis: aukštesnės pakopos mokytojai dalį laiko skirtų mentorystei ir gautų didesnį atlygį. L. Tilvytės teigimu, pritraukimo priemonių sėkmę reikėtų vertinti ne pagal studijas pradėjusiųjų skaičių, o pagal tai, kiek žmonių iš tiesų atėjo dirbti į mokyklas, kiek jų liko po trejų metų ir kurių dalykų mokytojų vis dar trūksta.
Visą straipsnį skaitykite svietimas.lt.
