Minint pagyvenusių žmonių dieną, mokslo metus pradeda trečiojo amžiaus universitetai

Šiandien minima tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Daugelyje miestų mokslo metus pradeda trečiojo amžiaus universitetai, senjorams rengiamos šventės. Tačiau kalbama ir apie atskirtį, socialinių paslaugų poreikį. Tai itin aktualu regionuose, kur bendruomenė sparčiai sensta.

Panevėžio Trečiojo amžiaus universitetas mokslo metus pradeda lankomumo rekordu. Prieš dešimt metų į klases žengė tik 35 senjorai, šiemet – beveik tūkstantis.

„Priežastys – miestas sensta. Antras dalykas, senjorai nori išeiti iš namų, nenori būti. Trečia, kaip aš sakau, mums nereikia reklamos, ta reklama eina iš lūpų į lūpas – kaimynė čia atėjo, veiklos patiko ir taip įsitraukia. Turbūt todėl mes tokius skaičius ir turime“, – sako Panevėžio Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Kazlauskienė.

Trečiojo amžiaus universitetą studentai lanko ne dėl pažymio ar diplomo. Vieniems reikia bendravimo, kitiems – užimtumo ir naujų potyrių.

„Patinka šokti linijinius šokius, šokiai mane labai užveda, labai relaksavimas geras ir išvis labai smagu. Dabar į latvių kalbą užsirašiau, eisiu dar mokytis kalbos, kodėl ne? Kaimynai, tai reik mokėti“, – dalijasi panevėžietė Elena Mikeniova.

„Ekskursijos, žygeiviai, pažintiniai takai, čia viskas visiems įdomu, tokiems senjorams kaip aš. Kol dar pavelku kojas, kada nebepavilksiu, tada bus nebeįdomu“, – antrina panevėžietis Albinas Ambroževičius.

Pakruojyje jau kelerius metus senjorams rengiama speciali šventė. Ne tik pradedami naujieji Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metai, bet ir miesto aikštėje įkuriamas lauko restoranas su vaišėmis. Senjorai sako, kad tokios šventės padeda pabėgti nuo vienatvės.

„Sunkiausia yra, kai turi daug chroniškų ligų, kai nebegali išeiti iš namų, kai lauki, kad tave kas aplankytų, kad su tavim pabendrautų“, – sako panevėžietė.

„Dabar Pakruojyje senjorų labai daug, jaunimo mažai. Tai aišku, labai svarbu, kad kažkur galėtų išeiti, nors kažkiek“, – tikina kita.

Tačiau tokio dėmesio šalies senjorai sulaukia ne kasdien.

„Ne visi iš pensijų turimų gali išgyventi. Tam yra ir pagalba maisto produktais, vadinamomis kortelėmis. Ir savivaldybė, kiek gali, prisideda prie įvairių finansavimo programų formų. Vienišų tikrai nemažai turim irgi. Ir pagalba jiems turbūt ypatinga. Čia jau ne vien socialinis darbuotojas turėtų būti, bet ir psichologas, ir motyvuotojas“, – pabrėžia Pakruojo rajono Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.

Regionai sensta. Maždaug ketvirtadalis gyventojų – senjorai. Regionų savivaldybės vis didesnę dalį biudžeto skiria atskirčiai mažinti, gyvenimo sąlygoms gerinti. Teikiamos pavėžėjimo paslaugos, pritaikomi būstai, kuriami dienos centrai.

„Aišku, senelių namai, kurių turime Pakruojo rajone jau ketvirtus. Mes patys ruošiamės, projektuojamės, kad per 2–3 metus pačiame Pakruojo mieste turėtų atsirasti senelių namai su 40 vietų. Mūsų regionų savivaldybės, mažosios savivaldybės tikrai yra orientuotos į tai, nes jauni žmonės mažai grįžta į rajoną“, – teigia Pakruojo rajono meras Saulius Margis.

„Maisto banko“ duomenimis, senjorai paramos prašo vis dažniau, ypač vieniši. Net trečdalį paramos gavėjų sudaro senyvo amžiaus žmonės.