Ministerijos prašymas dėl ugdymo programų sutrikdė mokytojus: gerbkite mus, atostogaujame

Beveik dvi savaites pastaboms dėl bendrojo ugdymo programų skyrusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutrikdė ir netgi supykdė mokytojus. Ne tik dėl trumpo laikotarpio, bet ir dėl to, kad dauguma pedagogų šiuo metu atostogauja. Be to, mokytojų atstovai pabrėžia: reikia ne kosmetinių pataisymų, o rimtų pokyčių, tad tam derėtų skirti bent kelerius metus darbo. Ir apmokamo, o ne taip, kaip yra dabar – suburtos dalykininkų komandos dirba neatlyginamai.

Liepos 17 dieną ŠMSM paskelbė, kad parengti ir viešai svarstyti pateikti pirmieji siūlymai dėl bendrųjų ugdymo programų tobulinimo, tikslinimo. Nurodyta, kad esminė siūlymų kryptis – siaurinti turinį. Pastaboms pateikti nurodytas terminas – iki liepos 30 d.

Kaip skelbė ministerija, siūlymus parengė šiemet darbus pradėjusios Dalykų tarybos, kurias sudaro mokytojai praktikai ir švietimo ekspertai.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė nesyk yra sakiusi, kad 2023 m. startavusios programos nebūtų keičiamos, jos būtų tik tobulinamos.

„Siūlymų esmė – ne programų perrašymas, o jų pritaikymas realioms ugdymo sąlygoms, mažinant perteklinį sudėtingumą. Daugiausia tai tikslinamojo pobūdžio pakeitimai“, – komentavo ir viceministras Jonas Petkevičius.

Kaip sako Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė Vilija Dabrišienė, akivaizdu, kad bus tokių mokytojų, kurie apie galimybę pateikti pastabas sužinos tik rugsėjį, kai jau bus šaukštai po pietų.

Jai antrino ir Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos vadovas Antanas Jonušas, pabrėždamas, kad mokytojai dabar atostogauja, be to, jis, kaip ir V. Dabrišienė, sako, kad derėtų imtis naujos programos, mokymo priemonių kūrimo.

O Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Alius Avčininkas mano, kad tai „suktas manevras“, kuris nebestebina.

Dabrišienė: derėtų suburti trijų žmonių komandą

„Dėl savo dalyko esu šiek tiek ramesnė, nes tam ruošėmės. Kaip yra dėl kitų tarybų, nežinau. Manau, kad informacijos dėl pastabų buvo labai mažai“, – sakė matematikos mokytojų atstovė V. Dabrišienė.

Matematikos mokytojai pateikė siūlymų, kaip siaurinti matematikos mokymo programą, kokias temas reikėtų perkelti į kitas klases, kaip pritaikyti jau išleistus vadovėlius, kai kuriuos savo siūlymus derino su fizikos mokytojų prašymais.

Tiesa, V. Dabrišienė abejoja, ar tas darbas turės naudos, mat nemokamai dirbančios dalykininkų tarybos turi tik patariamąjį balsą.

Pasak matematikos mokytojų atstovės, išties derėtų imtis kito darbo – iš esmės keisti programą ir tam reikėtų bent trejų metų. Šio darbo turėtų imtis trijų specialistų komanda, kartais pasitelkdama išorės ekspertų.

„Tuomet ateitų ir nauji vadovėliai. Žodžiu, viskas būtų kompleksiška. Taip pat egzaminų sistema. Nuo rugsėjo derėtų suburti rimtą trijų žmonių grupę, kuri to imtųsi. O dabar vieni daro viena, kiti – kita“, – sakė V. Dabrišienė.

Avčininkas: suktas manevras

Vasaros laikotarpis pastaboms teikti yra pasirinktas „siaubingas, kad nekiltų didesnė diskusija“, sako Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas.

„Manyčiau, kad tai suktas manevras – Nacionalinės švietimo agentūros ar ministerijos. Tai prasilenkia su bet kokia procedūrine logika.

O juk būtų galima pristatyti viešai, sėstis, tartis. O dabar tai yra absurdas, bet tai mūsų nebestebina, nes visuomet taip pokyčiai vyksta“, – kalbėjo A. Avčininkas.

Lietuvių kalbos mokytojų sąjunga savo pasiūlymų neteikė.

„Informavome NŠA ir ministeriją, kad atsisakome bendradarbiauti šiuo klausimu. Nes mus dažniausiai dėl kiekvieno pasiūlymo apkaltindavo. O jei ministerija ar NŠA priimdavo kokius nors sprendimus, vėliau nusiplaudavo atsakomybę sakydami: taigi jūs matėte, skaitėte, teikėte siūlymus, ko keliate sumaištį?

Tad, kol nebus ekspertinių išvadų, kol sprendimai nebus grindžiami moksliniais tyrimais, adekvačiais rodikliais, mes nebendradarbiausime“, – įvardijo A. Avčininkas.

Pasak pedagogo, pati lietuvių kalbos ir literatūros programa nėra tokia, kurią derėtų iš pagrindų keisti. Tačiau kaip vieną svarbiausių darbų jis mato tai, kad derėtų patobulinti publicistikos temą, mat ši tema įdėta į dvyliktos klasės pabaigą, o vienuoliktokai jau turi laikyti egzaminą iš šios temos. Anot A. Avčininko, yra ir kitų būtinų pokyčių, tarkime, programos turinio trumpinimas. Be to, svarbu mokymai mokytojams, kaip rengti vaikus rašinio rašymui. Mokytojas pabrėžė ir tai, kad dalies kūrinių, numatytų programoje, tiesiog neįmanoma gauti, jie neprieinami mokiniams.

Jonušas: reikia kurti naują programą

„Istorikų bendruomenė atostogauja. Mes gerbiame kalendoriaus tvarką – yra akademiniai metai, yra ir vasaros atostogos. Mane asmeniškai piktina tai, kad pastaboms pateikti pasirinktas šis laikas. Juolab kad tai kartojasi ne pirmus metus“, – sakė istorikas A. Jonušas.

Istorijos mokytojai pasiūlė keletą pokyčių, vienas jų – siaurinti programą.

„Asmeniškai aš pats neteiksiu komentaro, nes man tai atrodo dar vienas kosmetinis pokytis, kuris niekaip nekeis kokybės 11–12 klasėje, tik truputį palengvins turinio apimtį. Tokį siūlymą laikau praktiškai nereikšmingu“, – kalbėjo istorijos mokytojų atstovas.

Pasak A. Jonušo, derėtų kalbėti apie naujos ugdymo programos kūrimą.

„Deja, kol kas iš politikų girdime, kad tai yra neįmanoma“, – sakė mokytojas.

Jo manymu, nauja ugdymo programa, kuri būtų pagrįsta moksliškai, galėtų startuoti 2031 m., mat tiek prireiktų laiko ne tik ją parengti, paruošti priemones, bet ir testuoti mokyklose.

Neseniai ministrė R. Popovienė per LRT TELEVIZIJĄ sakė girdinti pedagogus.

„Kelis ir daugiau sykių buvome susitikę ir su pedagogų asociacijų tarybomis. Būtent jie išsakė poziciją ir norą, kad reikia peržiūrėti programas – peržiūrėti, bet ne kardinaliai keisti, nes keičiamos jos tikrai ne kas dvejus metus, kad panaikintume visus neatitikimus, ką mes ir padarėme. Mes subūrėme tarybų komisijas, kur darbo grupėse dirba tie patys pedagogai. Jie patys prašė, kad būtų daugiau praktikų tose tarybose. Būtent jų pateikti siūlymai šiandien yra pristatomi“, – kalbėjo ministrė.