Vaikų ateitį lems ne pažymiai: ekspertai įvardijo, kokių gebėjimų reikės rytoj

Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką greičiau, nei daugelis tikėjosi. Kol tėvai vis dar svarsto, kokią profesiją ateityje pasirinkti vaikui, ekspertai vis dažniau aptaria kitą klausimą: ar apskritai dar verta orientuotis į konkrečią profesiją? Juk pasaulis keičiasi taip sparčiai, kad dalis šiandieninių specialybių po dešimtmečio gali atrodyti visiškai kitaip arba jų išvis nebelikti.

Švietimo, verslo ir technologijų atstovai vieningi: ateities sėkmę lems ne vien pažymiai ar diplomas. Kur kas svarbiau bus gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir veikti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Dirbtinis intelektas jau keičia tai, ką laikėme saugiomis profesijomis

Dažnai manoma, kad dirbtinis intelektas pirmiausiai pakeis fizinį darbą. Tačiau, kaip pastebėjo Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė, didžiausi pokyčiai vyksta ten, kur dirbama su informacija, analize ir sprendimų priėmimu.

„Dirbtinis ir žmogiškasis intelektas yra apie mąstymą, analitiką ir gebėjimą labai greitai apdoroti procesus. Natūralu, kad dirbtinis intelektas labiausiai paveikia tas darbo vietas, kuriose reikia greitai mąstyti ir apdoroti didelius kiekius duomenų“, – sakė I. Balnanosienė.

Anot jos, poveikį jau jaučia programuotojai, teisininkai, vertėjai ir duomenų analitikai. Dar prieš keletą metų daugelis tikėjo, kad pokyčiai ateis tik po penkerių ar daugiau metų, tačiau realybė pasirodė kitokia. „Vertėjai galvojo, kad dirbtinis intelektas šią sritį paveiks po penkerių metų, bet šiandien jie jau susiduria su iššūkiais, nes vis daugiau darbo padaro dirbtinis intelektas“, – pasakojo I. Balnanosienė.

Galbūt ruošiame vaikus profesijoms, kurių ateityje nebeliks?

Valdas Jankauskas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius, įsitikinęs, kad vien profesijos pasirinkimas šiandien nebėra patikimas ateities planas.

„Jeigu prieš 10 ar 15 metų sakėme, kad turime žinių trūkumą, tai šiandien turime jų perteklių“, – teigė jis.

Pasak jo, šiuolaikinis žmogus gyvena pasaulyje, kuriame informacija pasiekiama per kelias sekundes, todėl svarbiausia tampa ne jos kiekis, o gebėjimas ją pritaikyti.

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau šiandien reikalingų kompetencijų ateityje keisis, todėl žmonėms teks mokytis visą gyvenimą: „Švietime pirmasis turėtų atsirasti klausimas ne kaip, o kodėl. Kai žinau, kodėl kažką darau, tada atsiranda motyvacija“.

Būtent motyvaciją jis įvardija kaip vieną didžiausių šių dienų iššūkių. „Jeigu vaikas mokykloje nemato prasmės, natūralu, kad jis jos vengia. Pirmiausia turime atsakyti į klausimą, kodėl jis ten eina“, – teigė V. Jankauskas.

Darbdaviai ieško ne tik žinių

Verslo konsultantas, mokymų programų autorius Saulius Jovaišas diskusijoje išsakė mintį, kuri gali nustebinti ne vieną tėvą – žinios praranda savo monetarinę vertę.

Pasak jo, samdydami darbuotojus darbdaviai pirmiausia vertina ne diplomą ar pažymių vidurkį, o žmogaus požiūrį. „Jeigu žmogaus požiūris netinkamas, tu jo neišmokysi normaliai dirbti“, – teigė jis.

Anot Sauliaus Jovaišo, gebėjimas bendradarbiauti, spręsti problemas ir prisiimti atsakomybę šiandien tampa vertingesnis už vien teorines žinias. Jis taip pat ragino tėvus susimąstyti, kokį požiūrį į darbą ir gyvenimą jie perduoda vaikams.

„Jeigu vaikas namuose nuolat girdi, kad darbas yra blogis, kad visi aplinkui kalti, natūralu, jog jis pradeda galvoti, kad geriausia į darbą išvis neiti“, – teigė S. Jovaišas.

Ar mokykla ruošia egzaminams, ar gyvenimui?

Šis klausimas tapo viena aktyviausiai aptartų diskusijos temų.

Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, pabrėžė, kad šiuolaikinė mokykla jau seniai nebėra tokia, kokia buvo prieš dvidešimt metų.

„Noriu pakviesti visus skeptikus ateiti į mokyklą ir pasižiūrėti, kaip smarkiai ten viskas pasikeitę“, – kalbėjo jis.

Pasak R. Komičiaus, šiandien mokyklose daug dėmesio skiriama projektiniams darbams, bendradarbiavimui, kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui. Vis dėlto jis pripažįsta, kad egzaminų sistema vis dar stipriai orientuoja ugdymą į žinių vertinimą. „Mes tikrai labai norėtume daugiau ruošti gyvenimui. Tačiau mūsų valstybė šiandien vis dar labai orientuota į egzaminus“, – teigė R. Komičius.

Vaikams reikia leisti klysti

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad viena svarbiausių ugdymo sąlygų yra galimybė suklysti.

V. Jankausko nuomone, būtent klaidos yra tikrasis mokymosi pagrindas. „Sakymas, kad geriausia mokytis iš svetimų klaidų, yra nesąmonė. Išmokti gali tik iš savo klaidų, jas analizuodamas ir taisydamas. Būtent praktinės veiklos, projektai ir įvairūs būreliai leidžia vaikams eksperimentuoti, bandyti ir atrasti be baimės būti nuteistiems už nesėkmę. Neformalusis švietimas leidžia vaikui atrasti save“, – pabrėžė jis.

Tėvai dažnai bando įgyvendinti savo svajones

I. Balnanosienė atkreipė dėmesį į dar vieną dažnai pasitaikančią problemą: kartais būdami tėvais verčiame vaikus gyventi savo svajonėmis. Anot jos, jeigu tėvai kažkada svajojo apie tam tikrą veiklą ar profesiją, jie neretai tikisi, kad tuo pačiu keliu eis ir jų vaikai.

„Tačiau toks požiūris ne visada padeda vaikui atrasti savo stiprybes. Gal jis nori piešti, bet niekas jo neklausia“, – kalbėjo ji.

V. Jankauskas pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi skirtingus talentus ir stipriąsias puses. Todėl vienodi vertinimo standartai ne visada leidžia juos pastebėti.

„Problema atsiranda tada, kai visus bandome matuoti vienu matu“, – aiškino jis.

Kokios kompetencijos bus svarbiausios ateityje?

Paprašyta įvardyti svarbiausias ateities kompetencijas, I. Balnanosienė išskyrė tris. Pirmoji – kritinis mąstymas. Tai kompetencija, kurios reikia šiandien ir reikės rytojaus darbo rinkoje. Antroji – lyderystė. „Kalbu ne apie vadovavimą žmonėms, o apie atsakomybės prisiėmimą už rezultatą“, – aiškino ji. Trečioji – gebėjimas prisitaikyti. „Gebėjimas mokytis ir keistis taps viena kertinių kompetencijų“, – pabrėžė I. Balnanosienė.

R. Komičius šį sąrašą papildė gebėjimu veikti neapibrėžtose situacijose, bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis ir mokytis iš nesėkmių. „Ateityje bus svarbu ne tik mokėti išmokti naujų dalykų, bet ir atmokti tai, kas nebeveikia“, – pabrėžė jis.

Svarbiausias klausimas tėvams

Nors diskusijoje netrūko skirtingų nuomonių, visi jos dalyviai sutarė dėl vienos minties: pasaulyje, kuriame technologijos sparčiai perima rutinines užduotis, vien žinių nebeužtenka.

Svarbiausia tampa gebėjimas mąstyti kritiškai, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir nuolat mokytis.

Todėl aktualiausias klausimas šiandien tėvams turėtų būti ne „Kokią profesiją pasirinks mano vaikas?“, o „Ar mano vaikas bus pasirengęs mokytis visą gyvenimą?“. Būtent nuo šio gebėjimo gali priklausyti jo sėkmė rytojaus pasaulyje.

Straipsnis parengtas remiantis rugpjūčio pabaigoje sostinėje vykusio festivalio „BŪTENT!“ diskusija „Vaikams nereikia lyderių – jiems reikia erdvės jais tapti“.