Ką turi mokėti septintokas? Suomija į šį klausimą atsakys visai šaliai

Ką turi mokėti penktokas, septintokas ar devintokas? Suomijoje į šį klausimą nuo 2028 m. bus atsakoma vienodai visose mokyklose. Kiekvienai klasei ir mokomajam dalykui bus aiškiai nustatyta, kokį lygį mokinys turi pasiekti. Tačiau nauja tvarka apibrėš ne tik tai, ko tikimasi iš vaiko – ji numatys ir tai, ką mokykla turi daryti, kai jam nesiseka.

Vadinamąja kompetencijų garantija Suomija siekia, kad nė vienas jaunas žmogus nebaigtų pagrindinės mokyklos neturėdamas pakankamų skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų. Kartu norima sumažinti vertinimo skirtumus tarp mokyklų ir mokytojų.

Nuo 2028 m. rugpjūčio Suomija nacionalinius vertinimo kriterijus išplės į kiekvieną klasę ir dalyką. Iki šiol bendri kriterijai buvo nustatyti atskiriems ugdymo etapams, pavyzdžiui, 6 klasės ir baigiamajam vertinimui. Po reformos kiekvienoje klasėje bus apibrėžta, ką mokinys turi mokėti, kad gautų 10, 8 arba mažiausią teigiamą pažymį – 5. Būtent 5 taps minimaliu lygiu, kurį reikės pasiekti visuose dalykuose norint pereiti į kitą klasę.

Mokinio pažanga turės būti stebima visus mokslo metus. Jei mokiniai nustatyto lygio nepasieks, pirmiausia turės sulaukti jų poreikius atitinkančios pagalbos. Suomijoje jau veikianti mokymosi pagalbos sistema numato, kad pagalba pirmiausia teikiama pačioje klasėje, o prireikus vaikui skiriamos individualesnės priemonės.

Palikimas kartoti klasę bus laikomas kraštutine priemone ir svarstomas tik tada, jei suteikta pagalba nepadės. Pasak organizacijos „Švietimas #1“ vadovės Lauros Tilvytės, Suomijos sprendimas vertas dėmesio tuo, kad atsakomybę už rezultatą prisiima ne tik mokinys, bet ir mokykla – ji turi laiku pastebėti sunkumus ir padėti juos įveikti.

„Suomiai nemažina lūkesčių mokiniams vien todėl, kad daliai jų sunku pasiekti kartelę. Priešingai – jie aiškiai pasako, ką turi mokėti kiekvienas vaikas, ir lygiai taip pat aiškiai – ką turi padaryti mokykla“, – sako L. Tilvytė.

Tas pats pažymys turėtų reikšti tą patį

Lietuvoje atnaujintos bendrojo ugdymo programos orientuojamos į kompetencijas ir mokinio pažangą, tačiau mokytojams vis dar tenka gana plačiai interpretuoti pasiekimų ir vertinimo kriterijus. Dėl to tas pats pasiekimų lygis skirtingose klasėse ar mokyklose nebūtinai suprantamas vienodai.

Pasak L. Tilvytės, neužtenka tik aiškiau apibrėžti pasiekimų kriterijus – svarbu ir tai, kad skirtingi mokytojai panašiai suprastų, ką reiškia vienas ar kitas pasiekimų lygis.

„Galime labai detaliai aprašyti pasiekimų lygius, bet jei už tą patį darbą vienoje mokykloje mokinys gauna 8, o kitoje – 6, vien aiškaus aprašo neužteks“, – teigia ji ir pabrėžia, kad mokytojams reikia konkrečių pavyzdžių ir laiko kartu su kolegomis palyginti mokinių darbus.

Panaši praktika taikoma ir Airijos pagrindiniame ugdyme. Vertindami mokinių darbus mokytojai remiasi vadinamaisiais „kokybės požymiais“ – aprašais, kurie parodo, kuo skiriasi silpnesnis, vidutinis ar stipresnis darbas. Nacionalinė ugdymo turinio ir vertinimo taryba taip pat pateikia jau įvertintų mokinių darbų pavyzdžių, padedančių suprasti, kaip šie kriterijai atrodo praktiškai.

Pasak L. Tilvytės, bendri kriterijai neturėtų reikšti vienodo mokymo.

„Sistema turėtų aiškiai pasakyti, ką vaikas turi išmokti, o mokytojui palikti laisvę spręsti, kaip jį iki to rezultato nuvesti“, – sako ji, pabrėždama, jog svarbu, kad ir pats vaikas suprastų vertinimą.

Žinoti, ko vaikas turi išmokti, neužtenka

Aiškesni kriterijai išsprendžia tik dalį problemos. Lietuvos mokyklos jau renka daug informacijos apie mokinių pasiekimus, tačiau skirtingais metais ir etapais sukaupti duomenys ne visada susijungia į nuoseklų vaiko pažangos vaizdą.

Pasak L. Tilvytės, reikia susitarti ir dėl to, kaip stebėsime pažangą.

„Turime matyti, kur atsiranda spraga, kokia pagalba vaikui buvo suteikta ir ar ji suveikė“, – aiškina ji. Priešingu atveju mokinys pereina į kitą klasę su tomis pačiomis spragomis.

Suomijos reforma šį principą įtvirtina nacionaliniu mastu: mokinio pažanga bus stebima visus mokslo metus, o nepasiekus nustatyto lygio pirmiausia turės būti suteikta pagalba.