Laukti net metus: sunkumų turinčių vaikų tėvai turi apsišarvuoti kantrybe, kol gaus pažymą

Kad pedagoginėje psichologinėje tarnyboje gautum pažymą, jog vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, Vilniuje tenka laukti net apie metus. Tokios pažymos reikia, kad vaikui mokykloje būtų teikiama pagalba, o per patikrinimus vaikas turėtų daugiau laiko perprasti užduotį.

Kaip sakė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė, šiuo metu į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą kviečiami tėvai ir vaikai, kurie į laukiančiųjų eilę buvo įtraukti praėjusių metų rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Šiai įstaigai labai stinga specialistų, tarkime, reikėtų net 19 psichologų.

Kelių kitų Lietuvos miestų pedagoginių psichologinių tarnybų vadovės LRT.lt Švietimo rubrikai sakė, kad ten pažymos išduodamos kur kas greičiau nei sostinėje ir darbuotojų nestinga. Tarkime, Klaipėdoje įprastai pažymą gauni per mėnesį nuo registravimosi, nebent psichiatro patikros prireikia, tuomet tenka ilgiau palūkėti. Tiesa, Kaune teks laukti ilgiau.

Laukia, kol dukrą įrašys į eilę

Vilnietė Marija pasakojo, kad dar pirmose klasėse perprato, jog jų dukra Morta (vardai straipsnyje pakeisti, – red. past.) turi tam tikrų mokymosi sunkumų.

„Tai trečias mūsų vaikas, tad matėme, kad jai sekasi sunkiau nei vyresniems vaikams. Matėme, kad jai sudėtingiau suvokti tekstą, kyla bėdų suprantant matematikos uždavinio sąlygą. Tačiau kitose srityse ji gabi – greitai susivokia gyvenimiškose situacijose. Nuo dvejų–trejų metų laisvai kalba angliškai – išmoko žiūrėdama filmukus. Bet skaityti, rašyti, skaičiuoti – tai, kas yra bazė mokykloje, – jai sunku“, – pasakojo mama.

Šeima nuo antros klasės Mortai samdė korepetitorių. Kad mergaitei reikia pagalbos, trečioje klasėje pasakė ir pradinės mokyklos pedagogai.

„Įtarė disleksiją arba disfunkciją, o gal ir abi. Mokytojai patarė pasitikrinti. Kreipėmės į privačią įstaigą, ten atliko testą ir pasakė, kad vaikas didelių problemų neturi. Dukra toliau mokėsi su korepetitoriumi“, – pasakojo Marija.

Tačiau šiemet pasibaigus mokslo metams ir mergaitei baigus keturias klases mokykla vėl pasikvietė tėvus pasikalbėti.

„Mokytoja ir socialinė pedagogė pasakė, kad Mortai sekasi ne taip gerai, kaip galėtų. Pedagogės spėjo, kad tai suvokimo problemos, ir patarė kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Ši pateiktų išvadą ir vaikui pagal ją būtų teikiama mokymosi pagalba, tarkime, būtų pritaikyta programa, užduotis galėtų ne skaityti, o išklausyti, galbūt atsiskaitymai būtų lengvesni. Tiesiog vaikas geriau jaustųsi mokykloje nei dabar, kai suvokia, kad nepatempia tiek, kiek klasiokai“, – pasakojo mama.

Kitądien Marija jau skambino į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, nes ją dar mokykloje įspėjo, kad teks laukti metus. Moteris vylėsi, kad tiek neteks laukti, bet pirmojo skambučio metu paaiškėjo, kad tai tiesa.

„Užrašiau vaiką ir man patvirtino – teks kantriai laukti. Interaktyvaus būdo užsirašyti nėra, tik skambutis telefonu. O dabar turime laukti, kada pasakys, jog galime atvykti. Bet jau žinome, kad ne anksčiau nei kitų metų pavasarį“, – sakė vilnietė.

Moteris nuogąstavo, kad per tiek laiko gali daug kas pasikeisti, be to, tiek laiko negaunant pagalbos gali sumenkti vaiko pasitikėjimas savimi.

„Versle taip nebūtų. Jei matai paklausą, organizuoji pasiūlą. Juk per metus gali daug kas pasikeisti. Vaikui metus mokytis pagal programą, kuri jam per sudėtinga, yra sunku. Dukra apsiverkia, kai suvokia, kad ko nors nesupranta. Gaila vaiko.
Žinoma, mokykloje tai aptarsime ir, manau, bus į tai atsižvelgta. Nes ir iki šiol sulaukdavome pagalbos“, – svarstė Marija.

Privačioje įmonėje atsakymo neišgirdo

Vilnietė Marija papasakojo ir apie savo patirtis vienoje privačioje švietimo pagalbos įmonėje. Ten eilėje neteko laukti, buvo iškart su dukra priimtos. Tiesa, jokių mokymosi sunkumų Mortai darbuotojai nenustatė.

„Gavome galybę lapų. Su vyru nuoširdžiai juos skaitėme, bet nieko nesupratome. Klausėme tiesiai šviesiai: ar mūsų vaikas turi problemų? Mums atsakė, kad taip sakyti apie vaikus negalima, kalbėjo miglotai, pagalbos nesulaukėme. Tiesa, paskyrė psichologo konsultacijas, tačiau šis pabendravęs su mergaite pasakė, kad ji – labai motyvuota mokinė.

Dar įkalbėjo nusipirkti vaiko raidai padedančių priemonių – tušinukų, liniuočių. Gal kam nors tai padeda, mums nepadėjo“, – apie patirtį pasakojo mama.

Tarnyboje sužinojo, kad sūnui disleksija

Vilnietė Indrė su savo aštuntoku sūnumi kelią, kurį Marija su savo dukra dar tik eina, jau įveikė.

Indrės sūnus mokosi privačioje sostinės mokykloje. Jai su vyru ir anksčiau kildavo minčių, kad jųdviejų atžala gali turėti mokymosi sunkumų, kurie išryškėja skaitant. Apie tai jie nekart kalbėjosi su pedagogais, šie tiek pradinėje, tiek dabartinėje mokykloje atsižvelgdavo ir be jokios pažymos parūpindavo švietimo pagalbą mokiniui.

Nuo šių metų pradžios šeima jau žino, kad vaikui disleksija. Tačiau kad tai sužinotų, teko metus kantriai laukti vizito pas specialistus.

„Mokytojai tikrai žmogiškai į viską pažiūrėjo, tačiau artėjant nacionaliniam žinių patikrinimui, likus daugiau nei metams iki jo, patarė apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir gauti oficialią specialistų pažymą, kad vaikui būtų suteikta daugiau laiko įsiskaityti į matematikos užduotis, perprasti lietuvių kalbos užduotis“, – pasakojo Indrė.

Moteris gerai pamena, kad mokykloje ją išsyk paragino paskubėti registruotis, antraip nespės laiku iki patikrinimo gauti specialistų išvados.

„Mane tuomet nustebino, kad iškart mano sūnaus neįrašė į eilę, jis buvo įtrauktas tik į laukiančiųjų sąrašą. Ir pažadėjo, kad kai atsidursime eilėje, mums paskambins. Nerimavau, tad vis paskambindavau pati ir mane patikindavo: į eilę jūsų dar neįrašėme, dar laukite“, – pasakojo mama.

Indrė stebėjosi, kad iki šiol Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje neįdiegta elektroninė sistema, prie kurios prisijungęs viską pamatytum pats.

„Juk esame jau įpratę, kad visur viskas modernu, užsiregistruoji nuotoliniu būdu, gauni nuorodą. O čia teko miesto telefonu skambinti. Žinoma, galiu suprasti. Ši tarnyba galbūt kitur sutelkia dėmesį, neturi, kas jiems modernizuotų sistemą. Žodžiu, kelias buvo ilgas, bet dabar galiu pasidžiaugti, kad viskas gerai baigėsi“, – kalbėjo moteris.

Sulaukus eilės viskas vyksta greitai

Laukiančiųjų sąraše Indrės sūnui teko pabūti ilgiau nei pusmetį, o tada teko dar kelis mėnesius – ir jau pačioje eilėje. Pas specialistus Indrės sūnus pateko šių metų pradžioje. Išvis nuo kreipimosi ir pažymos praėjo bemaž metai.

„O jau kai atsiduri pačioje tarnyboje, tuomet viskas vyksta greitai. Gal kokie keturi–penki nuėjimai ir gauni segtuvą su išvada bei paaiškinimais. Tikrai skiriama pakankamai laiko, kiekvienas susitikimas trunka po kelias valandas. Tai buvo intensyvu, sūnus sakė, kad pavargdavo, nes yra ką veikti“, – pasakojo mama.

Išvadas pateikus mokyklai, ugdymo įstaiga pasirūpino, kad mokiniui būtų skirta papildomai laiko per nacionalinį patikrinimą.

„Pačioje mokykloje mums niekada nekilo keblumų – mokytojai žinojo, kad mano sūnus turi skaitymo ir rašymo sunkumų, tad visuomet pritaikydavo užduotis jam. Mūsų mokykla visuomet prisitaiko prie vaiko. Žinoma, negaliu kalbėti apie kitas mokyklas, kurios milžiniškos. Bet mūsiškėje gerai jaučiasi kiekvienas“, – džiaugėsi mama.

Papildomas laikas laikant testą Indrės sūnui suteikė pasitikėjimo savimi – jis buvo užtikrintesnis, kad geriau įsiskaitęs į užduotį neprivels klaidų.

„Esu labai dėkinga mokyklai, kad laiku įspėjo pasirūpinti pažyma. Jei nebūčiau laiku to padariusi, nebūtume spėję jos gauti iki patikrinimo. Ten milžiniškos eilės“, – sakė Indrė ir paragino kitus tėvus paskubėti, jei jų vaikai turi mokymosi sunkumų.

Laukia nuo rugsėjo pabaigos

Šiuo metu į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą atvykti kviečiami tėvai ir vaikai, kurie į laukiančiųjų eilę buvo įtraukti praėjusių metų rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.

„Vertinimo trukmei įtakos turi keli veiksniai. Pirmiausia, pastaraisiais metais nuosekliai auga kreipimųsi dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo skaičius, o specialistų trūkumas išlieka viena didžiausių švietimo pagalbos sistemos problemų visoje Lietuvoje“, – sakė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos laikinoji direktorė Edita Astapovičienė.

Nuo šių metų pradžios Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje priimti 2 347 vaikai, iš jų 1 176 į vertinimą atvyko pirmą kartą. 132 suplanuoti vizitai neįvyko dėl objektyvių priežasčių: vaiko ligos, neatvykimo ar nepateiktų reikalingų dokumentų.

„Kreipimųsi augimą siejame su didėjančiu tėvų ir ugdymo įstaigų informuotumu, ankstyvesniu vaikų ugdymosi sunkumų atpažinimu bei didesniu poreikiu gauti švietimo pagalbą. Įtakos turi ir pasikeitusios nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei valstybinių brandos egzaminų organizavimo tvarkos. Tėvai vis dažniau siekia laiku nustatyti specialiuosius ugdymosi poreikius, kad vaikams būtų sudarytos jų poreikius atitinkančios ugdymosi ir atsiskaitymų sąlygos“, – paaiškino laikinoji direktorė.

Pasak jos, mažų vaikų, kurie dar nelanko ugdymo įstaigos ir kurių tėvai yra pateikę visus reikalingus medicinos dokumentus, vertinimas dažniausiai atliekamas per vieną–dvi specialistų komandos konsultacijas. Tokiais atvejais išvada paprastai parengiama per trumpesnį laiką – penkias–dešimt darbo dienų.

Tiesa, kartais specialistai negali užbaigti vertinimo, kol tėvai nepateikia gydytojų išvadų ar kitų būtinų dokumentų, todėl procesas gali užtrukti ilgiau.

Reikėtų net 19 psichologų

Pasak E. Astapovičienės, siekdama mažinti laukimo laiką, tarnyba aktyviai ieško naujų specialistų ir stiprina komandą.

„Šiuo metu tarnyboje dar galėtų dirbti 19 psichologų, 5 logopedai, 7 specialieji pedagogai ir 1 socialinis pedagogas. Nepaisant bendro specialistų trūkumo rinkoje, šiais metais komandą papildė 3 psichologai, logopedas ir specialusis pedagogas. Taip pat džiaugiamės, kad du Vilniaus universiteto studentai, atlikę praktiką tarnyboje, po studijų baigimo pasirinko darbą mūsų įstaigoje“, – paaiškino E. Astapovičienė.

Vadovė tikisi, kad efektyvinti darbą padės ir naujos skaitmeninės sistemos „Kartu“ įdiegimas.

„Šiuo metu specialistai jau dirba su šia sistema, o iki naujų mokslo metų pradžios planuojama visiškai atsisakyti senosios. Naujoji sistema leis efektyviau valdyti dokumentus, greičiau keistis informacija ir sumažinti administracinę naštą specialistams.

Taip pat peržiūrėti ir vidiniai darbo procesai. Tarnybos administratorė iš anksto susisiekia su vertinimui kviečiamų vaikų atstovais, primena apie būtinus dokumentus ir padeda pasirengti vizitui. Praktika rodo, kad dalis vertinimo procesų užsitęsia dėl nepateiktų medicininių ar ugdymo įstaigų dokumentų, todėl išankstinis pasirengimas padeda taupyti laiką tiek šeimoms, tiek specialistams.

Mūsų tikslas yra ne tik mažinti laukiančiųjų eiles, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų kokybišką, visapusišką ir jo poreikius atitinkantį vertinimą. Todėl kartu su specialistų paieška, skaitmenizavimu ir procesų optimizavimu nuosekliai ieškome sprendimų, kurie leistų paslaugas suteikti greičiau, neprarandant jų kokybės“, – paaiškino laikinoji tarnybos direktorė.

Užtrunka apie mėnesį

Jei nereikia psichiatro vertinimo, Klaipėdoje dokumentus tėvai gauna per mėnesį nuo kreipimosi, LRT.lt patikino Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė.

„Turime pakankamai specialistų. Esame subūrę komandas, kurioms priskirtos miesto ugdymo įstaigos. Kiek keblumų kyla nebent dėl vertinimo rusų kalba. Turime dvi logopedes, kurios vertina rusų kalba, bet viena šiuo metu serga“, – padėtį apibūdino U. Petraitienė.

Pasak direktorės, pirmumo teisė teikiama pirmokams. Jiems patikros atliekamos iki rugpjūčio 21 d., kad dar liktų laiko pertikrinti, jei tėvai apskųstų specialistų vertinimą.

Eilės sutrumpėjo

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos skaičiavimais, vidutinio lygio SUP turinčių vaikų mieste pastaraisiais metais padaugėjo 23,3 proc., didelio lygio – 11,8 proc., labai didelio lygio – 1,2 proc. Kad gautum pažymą, vidutiniškai tenka laukti apie puspenkto mėnesio.

„Nepaisant augančio vaikų skaičiaus, SUP įvertinimo laukimo laikas Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje trumpėja. Per pastaruosius dvejus metus laukimo eilė sumažėjo beveik perpus: 2024 m. vaikai vertinimo laukė apie 32 savaites, 2025 m. – 28 savaites, o šiuo metu laukimo laikas siekia vidutiniškai apie 18 savaičių“, – sakė Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Gita Žukovskienė.